2013 m. balandžio 16 d., antradienis

penkiasdešimt pilkų atspalvių


E L James "Penkiasdešimt pilkų atspalvių". Knygą seniai perskaičiau, tik vis neprisiruošiu išlieti įspūdžių raštu... jau tiek apie ją rašyta ir kalbėta, ką dar galima pasakyti...? Man romanas iš dalies pasirodė banalus ir ištemptas, ką dar galima rašyti kitose 2-uose knygos dalyse? Na, o jei jau nuspręsite ją skaityti, pasinaudosiu jau aprašytomis 49 priežastimis, kodėl verta tai daryti:-)  : http://madublogas.lt/50-priezasciu-skaityti-arba-ne-e-l-james-%E2%80%9Epenkiasdesimt-pilku-atspalviu%E2%80%9C/

1. Sukurta 2011-aisiais bėgant nuo vidurio amžiaus krizės, „Fifty Shades of Grey“ tapo populiariausia ir labiausiai graibstoma 2012 metų knyga (į mūsų knygynus lietuvių kalba romanas atkeliavo tik šių metų sausį). Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse šis romanas tapo labiausiai aptarinėjama ir perkama knyga ir sumušė visus knygų suaugusiesiems pardavimo rekordus (per 11 dienų ištirpo pirmasis milijonas egzempliorių).
2. „Fifty Shades of Grey“ – greičiausiai parduodama metų knyga. Per metus trilogiją įsigijo daugiau nei 80 mln. žmonių.
3. Pirmosiomis pardavimo dienomis „Fifty Shades of Grey“ jo autorei 49-erių namų šeimininkei uždirbo per 20 mln. JAV dolerių ir 37 šalyse išplatinta daugiau kaip 30 mln. kopijų.
4. Knygynų darbuotojos tikina, kad ir Lietuvoje ši knyga labai gerai perkama (kai pastarąjį kartą lankiausi knygyne, konsultantė siūlė ją įsigyti). Knygynų tinklai visaip stengiasi sugundyti šia knyga: pvz., „Pegaso“ knygynas „Panoramoje“ įkurdino specialų stendą, kviečiantį „apsilankyti mano žaidimų kambaryje“, o knygų stirtas sukaustė metalinėmis grandinėmis.
5. Vieni sako, kad knyga superinė (viena tokių entuziastingų skaitytojų – aktorė Ineta Stasiulytė, mananti, jog laiku perskaitytas, romanas galėtų išgelbėti net irstančią šeimą), kiti – kad nieko ypatinga (ypač prastas originalas). Aš asmeniškai priskirčiau save prie antrųjų.
6. Romanas išverstas į 50 pasaulio kalbų.
7. „Moterų pornografija“ (ne toks švelnus anglakalbių literatūros kritikų apibūdinimas – „namų šeimininkių porno“) vadinama knyga tapo mažiausiai geidžiama kalėdine dovana (gėda prisipažinti, jog nori tokios knygos). Paradoksas, bet paprastutis romanas apie studentės ir milijonieriaus aistrą perkamas geriau nei Hario Poterio knygos ar „Saulėlydžio“ saga apie vampyrus!
8. Knygos pavadinimas – gudrus ėjimas, nes iki pat romano pabaigos tikėsitės rasti atsakymą į klausimą, kodėl būtent pilkų atspalvių, kodėl būtent penkiasdešimt ir pan. Pats ponas Grėjus save pavadino „penkiasdešimt pagedėlio atspalvių“.
9. Nors dabar madingiausia juoda ir balta, gali būti, jog pamėgsit pilką spalvą (daugelis leidinių moterims dabar spekuliuoja „penkiasdešimties pilkų atspalvių“ tema). Pilkos romane iš tiesų daug. Siekdama perprasti pavadinimo „kodą“, bandžiau skaičiuoti, kiek gi tų pilkų atspalvių yra (iš pradžių maniau, kad šis skaičius reiškia pozas, kurias teks išbandyti Anastazijai ir Kristianui, tačiau pirmąją sekso sceną aptikusi 120 puslapyje, šios minties atsisakiau :) ). Labai dažnai minimos pilkos Kristiano akys (sidabrinės, šaltos kaip padūmavusio stiklo duženos, šaltos kaip ledas, pilkos kaip išlydytas švinas ir pan.) –41 kartą, pilka spalva apskritai (dažniausiai – pilki drabužiai) – 23 kartus. Beje, madingi tapo pilki vokų šešėliai.
10. Dar vienas galvosūkis, kurį, autorės padedamas, tikiesi įminti:
– Kodėl nemėgsti būti liečiamas? – pašnibždomis klausiu, žvelgdama į mielas, pilkas jo akis.
– Nes esu penkiasdešimt pagedėlio atspalvių, Anastazija.
11. Knygoje iš tiesų nemažai atvirų sekso scenų. Sunku apie jas ką nors pasakyti, nes seksas, kaip ir maistas ar drabužiai, man regis, yra skonio reikalas (kad ir kaip dviprasmiškai skambėtų :) ). Kaip rašė viena knygų blogerė, tie, kurie labiausiai mėgsta mylėtis misionieriaus poza, knygos neturėtų skaityti.
12. Gan išsamus BDSM veiklos pavyzdys. Akiračiui praplėsti, taip sakant :) . Aš nesusigundžiau to pabandyti namie, bet gal ką nors įkvėps „paįvairinti kasdienybę“.
13. Po šios knygos ne tik išaugo sekso žaisliukų pardavimai: jau sukurta ir speciali aistras žadinančių daikčiukų (kainos – nuo 10 iki 40 svarų sterlingų) kolekcija pagal šią knygą (pavadinta „Fifty Shades“).
Netrukus turėtų pasirodyti ir drabužių bei apatinių linija.
14. Knygos vertimas į lietuvių kalbą nelėkštas, skaityti lengva ir skanu.
15. Nėra nė vienos, net menkiausios, korektūros klaidos (priešingai negu originaliajame leidime, ypač internetinėje versijoje). Nė vieno ne ten padėto ar nepadėto kablelio, nieko.
16. Laikas skaitant knygą neprailgsta – 502 psl. ištirpsta bematant.
17. Paslaptis, užminta knygoje, įtraukia ir masina kuo greičiau prisikasti prie romano pabaigos.
18. Knyga gerokai tampo nervus: iki pat pabaigos spėlioji, ar Anastazija pasirašys tą sutartį.
19. Man patiko, kad pasakojama pirmuoju asmeniu.
20. Vietomis siužetas, kurio knygoje, teisingumo dėlei reiktų pasakyti, ne per daugiausia, primena melodramos scenarijų. Yra ir toookių romantiškų momentų!
21. Subalansuota moterims, bet ir vyrai gali paskaityti, ko nori moterys (o jos beveik visada noridaugiau). Nors manau, kad realiame gyvenime tokių vyrų, kaip Kristianas Grėjus, nėra (ir ačiū dievui!).
22. Pilkų atspalvių gyvenimas – koks jis? Anastazija Stil jums papasakos.
23. Sužinosite, kaip atrodo tikros Stepfordo moterys ir jų priešingybės. Spėkite, kuriai kategorijai priklauso pagrindinė herojė, „Anastazija Stil iš Nevėkšlakaimio“?
24. Ji visai ne tokia, kokią galbūt įsivaizduosite skaitydami.
25. Ta mergiotė, nors ir 21-erių, atrodo sava: negalinti suvaldyti savo plaukų, skutanti pažastis ir nekenčianti darytis makiažo („makiažą darausi retai – tas darbas man neįprastas ir bauginantis“). Kaip mes visos (ar bent jau tos, kurios patenka į kritikų nustatytą šios knygos target group‘ą – su visa derama pagarba namų šeimininkėms). Štai kaip Ana tai paaiškina:
Nė vienai iš mano literatūros kūriniuose sutiktų herojų neteko susidurti su tokiu iššūkiu kaip makiažas – jei būtų tekę, gal daugiau apie tai išmanyčiau.
Štai taip. XXI amžiaus knygos herojė gyvenimiškos patirties semiasi ne iš „Youtube“ ar interneto, o iš anglų literatūros klasikos! Beje, raudonuoti ne tik negėda, bet ir tapo madinga (skaistalai – grožio priemonė numeris vienas).
26. Savotiška šiuolaikinės Pelenės istorija. Tik princas čia vejasi ją ne su kurpaite ir siūlo kur kas prabangesnį moliūgą mainais į… ne, ne ranką ir širdį.
27. Apie Grėjų pasakysiu Anastazijos žodžiais: „Jis tikrai labai gražus. Niekam nedera taip puikiai atrodyti.“ Nė už ką nepatikėtum, kad jam 27-eri. Teisingumo dėlei reikia priminti, kad šis jaunas vyras vadovauja stambiai 40 tūkst. žmonių kompanijai, yra aptekęs pinigais, gali sau leisti skraidyti privačiais lėktuvais, važinėti naujausiomis mašinomis, tarsi šiaip sau (rašau „tarsi“, nes iš tiesų priežastis tam yra) pirkalioti bibliografines retenybes ir kitokias brangias dovanas, knygos pradžioje užsimenama, kad jis spėjo sužlugdyti savo šeimą. Kaip 27-erių jaunuoliui, nemažas kraitis, nemanot? O Anastazija neprimena naivios panelės, kuri ką tik įgijo teisę pirkti alkoholį. Būtų buvę daug įtikimiau, jei Anai būtų, tarkim, tie patys 27-eri, o ponui Grėjui bent jau 35-eri ar 40-imt.
28. „Joks vyras nėra didelė paslaptis, išskyrus gal tik Kristianą Grėjų.“
29. Nežinantiems knygos siužeto, kurį laiką įdomu spėlioti, kas slypi už įspėjimo: „Turėtumėte saugotis manęs. Aš nesu jums skirtas vyras“.
30. Turite progą sekti, kaip Nekaltoji Mergelė tampa sekso dievaite: daugkartiniai orgazmai, tobulai pavykstantys pirmieji kartai ir pan. Atvirai kalbant, dauguma sekso scenų man atrodo truputį nerealios.
31. Sekso pozų neskaičiavau, bet sekso knygoje tikrai daug. Iki kamasutros jis netempia, bet…
32. Tai nėra vien knyga apie seksą. Manyčiau, ji apie santykius. Nors ne, vis dėlto apie seksą, nepaisant to, kad sekso scenos užima tik keturis penktadalius romano.
33. Po šimts, tai panašu į meilę!
34. Ar žinote, kad galima patirti malonumą, liežuviu stimuliuojant pėdą?
35. Arba koks yra vanilinis seksas?
36. O kodėl negalima kramtyti lūpų ir vartyti akių? Romane pernelyg dažnai apie tai kalbama. Taigi kai dabar man kas nors liepia nekramtyti lūpų, reaguoju neadekvačiai :) .
37. Man asmeniškai geriausi knygos epizodai yra Anastazijos ir Kristiano susirašinėjimas elektroniniais laiškais.
38. Tos merginos humoro jausmas neblogas, o liežuvis kandus. Tad knygoje yra smagių ir garsiai juoktis verčiančių vietelių.
39. Jei užsimanytumėte tapti Nuolankiąja, perskaičiusios Grėjaus parengtą sutartį galbūt apsigalvosite (nuo kai kurių punktų feministiškai nusiteikusioms skaitytojoms ir moterims, kurios nepratusios paklusti vyrui, o mieliau dominuoja pačios, ims spazmuoti skrandį).
40. Rasite instrukciją, kaip atpažinti kontrolės maniaką ir kaip elgtis su dominantais, kuriems patinka kankinti moterį.
41. Knygoje yra toks personažas – vidinė dievaitė. Pravartu būtų tokią turėti.
42. Tie, kurie nėra skaitę anglų klasikos, perskaitę šią knygą galbūt norės atsiversti W. Shakespeare‘ą (beje, mokslininkų tyrimai atskleidė, kad jo poezija ir dramos veikia geriau negu įvairios savipagalbos knygos!), Jane Austen, seseris Brontë ar Tomą Hardy. Ir gal net „Tesę iš d‘Erbervilių giminės“.
43. Kaip manote, kaip turėtų atrodyti merginos pižama „ypatingoms progoms“? Aš užsimaniau tokios. Na, gal ne visai tokios, kaip knygoje (tiesą sakant, visiškai tokios nenorėčiau), bet pižamos ypatingoms progoms apskritai. Manau, nebloga idėja tokią įsigyti (arba gauti dovanų :) ).
44. Romane skamba daug puikios muzikos. Kertu lažybų, jog bus smalsu išgirsti, jei dar negirdėjote, ariją iš Hectoro Villa-Loboso „Bachianas Brasileiras“ (ji iš tiesų nuostabi), į savo grojaraščius įtraukti Pachelbelio „Kanoną“, Šopeno preliudus ar pasimylėti pagal Tomo Talio motetą keturiasdešimčiai balsų „Spem in Alium“.
45. Vokiečių leidinys „Sueddeutsche Zeitung“ romane įžvelgė „pasąmonę veikiančią prabangių automobilių, drabužių ir blizgučių reklamą“.
46. Ką tik iškepti tėveliai savo atžalas jau vadina Anastazijomis ir Grėjais. Tai vieni populiariausių vardų 2012 metais.
47. Britų rašytojos E L James (vardas netikras, tikrąjį autorė slepia) beprotiškai madingas erotinis bestseleris, dėl kurio pasaulis kraustosi iš proto (tiesą sakant, taip ir nesupratau, kodėl), netrukus išvys ir kino ekranus (čia – internete aptiktas anonsas), o filme vaidins, kaip kalbama, aktorė Mila Kunis, kurią žurnalas „Esquire“ išrinko seksualiausia planetos moterimi (irgi nesuprantu, kodėl :) ). Grėjų greičiausiai vaidins Ryanas Goslingas. Žadama, kad filmas bus geresnis už knygą.
48. Girdėjau, kad kitos dvi dalys („Fifty Shades Darker“ ir „ Fifty Shades Freed“) kur kas geresnės: atsiranda siužetas, veiksmo užuomazgos, šiokia tokia intriga, mažiau sekso scenų, – ko trūko pirmojoje dalyje. Tačiau aš asmeniškai nei antros, nei juolab trečios dalies nebeskaityčiau.
49. Romaną (anglų kalba) galima nemokamai parsisiųsti iš interneto – mano galva, jis nevertas 9 eurų (lietuviškas leidimas kainuoja 48 litus – kaip už abejotinos literatūrinės vertės kūrinį, tikrai daugoka).
Romantiško naktinio skaitymo su savo vieninteliu pašonėje (jei prireiktų):-)



2013 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis

tarp pilkų debesų


Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų"
Anotacija: Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė? Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio.
1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.
Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie - dar gyvi.
Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?
„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

Knygą paėmiau į rankas dėl didžiulio jos reklaminio burbulo. Perskaičiusi nepasigailėjau, mėgstu istorinius romanus, karo, tremties tematikas, skaudžius ir šokiruojančius pasakojimus. Juk vis dėlto tai mūsų tautos istorija, kurią privalo pažinti kiekvienas, juk tai mūsų senelių likimo dalis, juk tai mūsų tėvų gimimo laikmetis. 
Knyga neskirta istorikams, joje nėra sausų faktų ir skaičių, gilaus politologo žvilgsnio ir plačios pokario įvykių analizės. Romanas parašytas jaunajai kartai, kad ši nepamirštų protėvių išgyvenimų tremtyje, kad išmoktų istorijos pamokas per grožinę literatūrą. Neabejoju, kad "Tarp pilkų debesų" bus įtraukta į mokyklos privalomų per vasaros atostogas perskaityti knygų sąrašą. 
Knyga parašyta lengvu, greitai skaitomu stiliumi, nesudėtinga, aprašanti liūdnus ir tikrus istorinius įvykius per vienos šeimos - Vilkų - likimą. Pasakojama per pirmąjį asmenį, paauglės Linos akimis. Nepamiršta ir meilės tema.
Rūta Šepetys yra lietuvių kilmės autorė, todėl knyga iš tiesų yra išversta iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Taip pat išleista ir kitomis 27 kalbomis, pristatyta Europos Parlamente ir netgi "New York Times" pripažinta bestseleriu.

Vertinimas: 3 iš 3. Rekomenduoju.
334 psl. Alma littera

p.s. foto - lietuvių tremtiniai.
Sovietizacija. Nesuvokiamas - baisus - skaudus - laikmetis... Šeimų atskyrimas ir trėmimas  į Rusijos gilumą gyvuliniais perpildytais vagonais ištisus mėnesius, marinimas badu, lavonų išmetimas tiesiai iš traukinio ant kelio, prievartinis darbas lageriuose nuo sutemų iki aušros už duonos riekę per dieną... utelės, skorbutas, dezinterijos ligos... enkavėdistų pažeminimai ir nežmoniškas elgesys leidžiant tremtiniams numirti iš bado ar tiesiog juos nušaunant į galvą už menkiausią nusižengimą... Dar daugiau gilinantis galima susirgti ir ksenofobija, ir visai nestebina, kodėl mūsų tauta būna tokia netolerantiška kitoms tautoms... 








2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Brangioji, norėjau tau pasakyti



Louisa Young "Brangioji, norėjau tau pasakyti"

Apie knygą oficialiai: "Laiškas, du vienas kitą mylintys žmonės, skaudi apgaulė. Kare viena iš pirmųjų žūsta tiesa.
Pirmojo pasaulinio karo žiaurumo ir beprasmybės pelkėje, kuri nuskandino tūkstančių jaunų nekaltų žmonių svajones ir viltis, meilei, atrodo, nebeturėjo likti vietos. Kaip ir gyvenimui, kaip ir kitiems žmogiškiems jausmams.


Nuostabus, skaudus, dramatiškas, jaudinantis pasakojimas apie Railį ir Nadiną – jaunus, laisvos ir stiprios dvasios žmones, apie jų tyrą meilę, pasiaukojimą ir ištikimybę, valios tvirtumą ir tikėjimą žmogumi, kurie gali padėti išgydyti ne tik siaubingas sudarkyto kūno, bet dar gilesnes – sielos – žaizdas."



Čia vienas iš keletos mano šių metų knygų mugės pirkinių. Įkalbėjo nusipikrti leidyklos atstovė:-) Romano pavadinimas ir knygos viršelis gali suklaidinti, tai nėra saldi meilės istorija, kaip pavaizduota ir gali pasirodyti. Priešingai, tai pasakojimas apie I -ojo Pasaulinio karo įvykius Anglijoje, sužlugdytus jaunų žmonių likimus, išgyvenimus karo fronto linijoje, sužeistųjų pilnas ligoninės palatas bei kareiviams vykdomas pirmąsias istorijoje "plastines chirurgijas", normalaus gyvenimo ritmo ir kasdienybės beprasmybės suvokimą kaip karo pasekmes žmonių sąmonėje ir žinoma, visa nugalinčią stiprią meilę ir pasiaukojimą. Tikrai graži ir jaudinanti istorija išlieta knygos puslapiuose. 
Tik vienas dalykas, jei Remarkas nebūtų mano vienas mėgiamiausių rašytojų, gal ši knyga būtų palikusi didesnį įspūdį. Nes visą laiką beskaitant kūrinį kilo noras jį ir veikėjų išgyvenimus lyginti su Remarko veikėjais ir knygomis. Todėl man L. Young knygoje pritrūko tokio gilaus ir stipriai išreikšto nostalgijos jausmo, tokio ryškiai perteikto žmogaus vidinės dramos ir egzistencijos suvirpinimo, koks jaučiamas Remarko darbuose. Bet čia mano subjektyvus matymas. 
Apskritai mėgstu temas apie karą ir žmogaus ryšį su pasauliu, todėl knyga patiko.
Vertinu 2 iš 3.
366 psl.