Louisa Young "Brangioji, norėjau tau pasakyti"
Apie knygą oficialiai: "Laiškas, du vienas kitą mylintys žmonės, skaudi apgaulė. Kare viena iš pirmųjų žūsta tiesa.
Pirmojo pasaulinio karo žiaurumo ir beprasmybės pelkėje, kuri nuskandino tūkstančių jaunų nekaltų žmonių svajones ir viltis, meilei, atrodo, nebeturėjo likti vietos. Kaip ir gyvenimui, kaip ir kitiems žmogiškiems jausmams.
Nuostabus, skaudus, dramatiškas, jaudinantis pasakojimas apie Railį ir Nadiną – jaunus, laisvos ir stiprios dvasios žmones, apie jų tyrą meilę, pasiaukojimą ir ištikimybę, valios tvirtumą ir tikėjimą žmogumi, kurie gali padėti išgydyti ne tik siaubingas sudarkyto kūno, bet dar gilesnes – sielos – žaizdas."
Čia vienas iš keletos mano šių metų knygų mugės pirkinių. Įkalbėjo nusipikrti leidyklos atstovė:-) Romano pavadinimas ir knygos viršelis gali suklaidinti, tai nėra saldi meilės istorija, kaip pavaizduota ir gali pasirodyti. Priešingai, tai pasakojimas apie I -ojo Pasaulinio karo įvykius Anglijoje, sužlugdytus jaunų žmonių likimus, išgyvenimus karo fronto linijoje, sužeistųjų pilnas ligoninės palatas bei kareiviams vykdomas pirmąsias istorijoje "plastines chirurgijas", normalaus gyvenimo ritmo ir kasdienybės beprasmybės suvokimą kaip karo pasekmes žmonių sąmonėje ir žinoma, visa nugalinčią stiprią meilę ir pasiaukojimą. Tikrai graži ir jaudinanti istorija išlieta knygos puslapiuose.
Tik vienas dalykas, jei Remarkas nebūtų mano vienas mėgiamiausių rašytojų, gal ši knyga būtų palikusi didesnį įspūdį. Nes visą laiką beskaitant kūrinį kilo noras jį ir veikėjų išgyvenimus lyginti su Remarko veikėjais ir knygomis. Todėl man L. Young knygoje pritrūko tokio gilaus ir stipriai išreikšto nostalgijos jausmo, tokio ryškiai perteikto žmogaus vidinės dramos ir egzistencijos suvirpinimo, koks jaučiamas Remarko darbuose. Bet čia mano subjektyvus matymas.
Apskritai mėgstu temas apie karą ir žmogaus ryšį su pasauliu, todėl knyga patiko.
Vertinu 2 iš 3.
366 psl.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą