...kai ieškau savęs, įkvėpimo ar atsakymų, skaitau Coelho, kol pamirštu elementarias gyvenimo tiesas ir vėl imu naują jo knygą į rankas...
" Savo šalyje pranašu nebūsi. Visada esame linkę įvertinti tai, kas ateina iš kitur ir nepripažinti aplink save esamo grožio."
"Kažkada skaičiau, kad miške, kuriame yra šimtai tūkstančių medžių, nėra dviejų vienodų lapų. Lygiai taip pat nebūna dviejų vienodų kelionių tuo pačiu Keliu."
"Jei kažko ieškome, šis kažkas irgi mūsų ieško"
"Niekada neleisk sau susitaikyti su kitų nuomone! Tik vidutinybė gali būti saugi. Nebijok rizikuoti ir daryti tai, ko trokšti. Ieškok žmonių, kurie nebijo suklysti - būtent todėl jų veikla ne visada būna pripažinta. Tačiau tokie žmonės keičia pasaulį - daugybę sykių suklydę jie galiausiai pataikys ir tada jų veikla pakeis bendruomenę iš esmės."
"Žinai, kas gali daryti bet ką? Vaikas. Jis pasitiki, nebijo, tiki savo paties galia ir jam pavyksta pasiekti tai, ko trokšta. Bet vaikas auga. Ima suprasti, kad nėra toks galingas, kad jo gyvybė priklauso nuo kitų. Todėl jis myli, tikisi esąs mylimas, ir, kuo toliau, tuo labiau trokšta, kad jį mylėtų. Jis pasirengęs paaukoti viską, netgi savo galią, kad tik už jo meilę būtų atsilyginta tuo pačiu. O viskas baigiasi tuo, kad šiandieną, būdami suaugę, mes darome bet ką, kad mus vertintų ir mylėtų"
"Šią akimirką tetrokštu būti apkabinamas. Apkabinimas yra toks pat senas kaip žmonija ir jis reiškia daug daugiau nei dviejų kūnų susitikimas. Apkabinimas reiškia: "tu nekeli man grėsmės", "nebijau būti šalia", "galiu atsipalaiduoti", "galiu jaustis esantis namuose", "esu apsaugotas", "kažkas mane supranta". Tradicija teigia, kad kiekvienąsyk mums ką nors apkabinus, mūsų gyvenimas pailgėja viena diena"
"- Bijau savo baimės. Pati savęs prašau atleidimo, ne todėl, kad čia esu, o todėl, kad visada buvau egoistė savame skausme. Užuot atleidusi, ieškojau keršto. Ir ne todėl, kad būčiau buvusi stipresnė, o todėl, kad visada jaučiausi esantis silpnesnė. Sužeisdama kitus, dar labiau sužeidžiau pačią save. Žemindavau, kad pasijusčiau žeminama, užpuldavau, kad pasijusčiau suniekinta savo pačios jausmų"
"Mano kelionės tikslas nebuvo rasti atsakymą, kurį labai troškau išgirsti - keliavau, nes norėjau vėl būti savo pasaulio karaliumi. Mano pasaulis yra čia, aš vėl palaikau ryšį su pačiu savimi ir su visa mane supančia magiškąja Visata. Aišku, galėjau prieiti prie tų pačių išvadų nekėlęs kojos iš Brazilijos. Tačiau, kaip suvokė vienoje mano knygoje aprašytas Santjago piemuo, kartais būtina nueiti toli, kad suprastum tai, kas yra visai arti. Grįždamas į Žemę lietus atneša tai, ką radęs ore. Magija ir nepaprasti dalykai visą laiką lydi mane ir visas Visatos būtybes, tik kartais mes pamirštame, turime sau tai priminti, netgi jei reiktų nuo vieno krašto iki kito perkirsti didžiausią pasaulio žemyną. Grįžtame nešini turtais, kuriuos galime vėl paslėpti. Tada teks dar sykį išvykti jų ieškoti. Tuo ir įdomus gyvenimas, nes tikime lobiais ir stebuklais"
