Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų"
Anotacija: Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė? Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio.
1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.
Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie - dar gyvi.
Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?
„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.
Knygą paėmiau į rankas dėl didžiulio jos reklaminio burbulo. Perskaičiusi nepasigailėjau, mėgstu istorinius romanus, karo, tremties tematikas, skaudžius ir šokiruojančius pasakojimus. Juk vis dėlto tai mūsų tautos istorija, kurią privalo pažinti kiekvienas, juk tai mūsų senelių likimo dalis, juk tai mūsų tėvų gimimo laikmetis.
Knyga neskirta istorikams, joje nėra sausų faktų ir skaičių, gilaus politologo žvilgsnio ir plačios pokario įvykių analizės. Romanas parašytas jaunajai kartai, kad ši nepamirštų protėvių išgyvenimų tremtyje, kad išmoktų istorijos pamokas per grožinę literatūrą. Neabejoju, kad "Tarp pilkų debesų" bus įtraukta į mokyklos privalomų per vasaros atostogas perskaityti knygų sąrašą.
Knyga parašyta lengvu, greitai skaitomu stiliumi, nesudėtinga, aprašanti liūdnus ir tikrus istorinius įvykius per vienos šeimos - Vilkų - likimą. Pasakojama per pirmąjį asmenį, paauglės Linos akimis. Nepamiršta ir meilės tema.
Rūta Šepetys yra lietuvių kilmės autorė, todėl knyga iš tiesų yra išversta iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Taip pat išleista ir kitomis 27 kalbomis, pristatyta Europos Parlamente ir netgi "New York Times" pripažinta bestseleriu.
Vertinimas: 3 iš 3. Rekomenduoju.
334 psl. Alma littera
p.s. foto - lietuvių tremtiniai.
Sovietizacija. Nesuvokiamas - baisus - skaudus - laikmetis... Šeimų atskyrimas ir trėmimas į Rusijos gilumą gyvuliniais perpildytais vagonais ištisus mėnesius, marinimas badu, lavonų išmetimas tiesiai iš traukinio ant kelio, prievartinis darbas lageriuose nuo sutemų iki aušros už duonos riekę per dieną... utelės, skorbutas, dezinterijos ligos... enkavėdistų pažeminimai ir nežmoniškas elgesys leidžiant tremtiniams numirti iš bado ar tiesiog juos nušaunant į galvą už menkiausią nusižengimą... Dar daugiau gilinantis galima susirgti ir ksenofobija, ir visai nestebina, kodėl mūsų tauta būna tokia netolerantiška kitoms tautoms...
Knyga neskirta istorikams, joje nėra sausų faktų ir skaičių, gilaus politologo žvilgsnio ir plačios pokario įvykių analizės. Romanas parašytas jaunajai kartai, kad ši nepamirštų protėvių išgyvenimų tremtyje, kad išmoktų istorijos pamokas per grožinę literatūrą. Neabejoju, kad "Tarp pilkų debesų" bus įtraukta į mokyklos privalomų per vasaros atostogas perskaityti knygų sąrašą.
Knyga parašyta lengvu, greitai skaitomu stiliumi, nesudėtinga, aprašanti liūdnus ir tikrus istorinius įvykius per vienos šeimos - Vilkų - likimą. Pasakojama per pirmąjį asmenį, paauglės Linos akimis. Nepamiršta ir meilės tema.
Rūta Šepetys yra lietuvių kilmės autorė, todėl knyga iš tiesų yra išversta iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Taip pat išleista ir kitomis 27 kalbomis, pristatyta Europos Parlamente ir netgi "New York Times" pripažinta bestseleriu.
Vertinimas: 3 iš 3. Rekomenduoju.
334 psl. Alma littera
p.s. foto - lietuvių tremtiniai.
Sovietizacija. Nesuvokiamas - baisus - skaudus - laikmetis... Šeimų atskyrimas ir trėmimas į Rusijos gilumą gyvuliniais perpildytais vagonais ištisus mėnesius, marinimas badu, lavonų išmetimas tiesiai iš traukinio ant kelio, prievartinis darbas lageriuose nuo sutemų iki aušros už duonos riekę per dieną... utelės, skorbutas, dezinterijos ligos... enkavėdistų pažeminimai ir nežmoniškas elgesys leidžiant tremtiniams numirti iš bado ar tiesiog juos nušaunant į galvą už menkiausią nusižengimą... Dar daugiau gilinantis galima susirgti ir ksenofobija, ir visai nestebina, kodėl mūsų tauta būna tokia netolerantiška kitoms tautoms...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą