Mergina su drakono tatuiruote

Stieg Larsson "Mergina su drakono tatuiruote" arba Vyrai, nekenčiantys moterų - apie šią knygą trumpai papasakoti nemokėsiu. PATIKO iš didžiosios raidės.

5 balai iš 5

Noriu dar! Pasiruošus skaityti kitas trilogijos dalis "Mergina, kuri žaidė su ugnimi" ir "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą"

Apie knygą leidėjai: “Kaip ištirti nusikaltimą, įvykdytą prieš 40 metų?

Stiego Larssono (1954-2004) Millennium trilogija yra unikalus literatūrinės sėkmės pavyzdys tiek tarp kritikų, tiek tarp skaitytojų. Ji užkariavo visus įmanomus bestselerių sąrašus Europoje ir pasaulyje.

Harieta Vanger dingo kaip į vandenį prieš 40 metų. Jos senelis Henrikas lyg šiol įsitikinęs, kad Harietą nužudė kažkas iš jų giminės - tą lemtingą dieną visi buvo susirinkę į atokioje saloje pastatytą įspūdingą Vangerių šeimos vasarnamį. Įtarti galima daugelį iš tarpusavyje kovojančio įtakingo klano, bet įrodymų nėra… Išskyrus kasmet per gimtadienį senoliui paštu atkeliaujančią dovaną - džiovintų gėlių puokštę, lygiai tokią pat, kokią jam gyva būdama dovanodavo anūkė Harieta.

Jausdamas kasdien artėjantį gyvenimo saulėlydį, Henrikas Vangeris nusprendžia darsyk pabandyti įminti neįmenamą mįslę. Tyrimui atlikti pasamdomas žurnalistas, reputaciją praradęs „Millenium” leidėjas Mikaelis Bliumkvistas bei Lisabet Salander, smarki ir nepritampanti prie visuomenės, bet ypač protinga kompiuterių įsilaužėlė, kuri specializuojasi asmenybių tyrimuose.

Šioje knygoje rasite visko - žmogžudystė, šeimos saga, meilės istorija, finansinė intriga, trilerio įtampa… Aišku tik viena: geriau nestoti skersai kelio merginai su drakono tatuiruote… “

Visiškai mano nuomonę apie knygą atspindi kito blogerio įdomi "recenzija": http://www.g-taskas.lt/stieg-larsson-mergina-su-drakono-tatuiruote/:

"...romanas nepasirodė unikumas literatūrine prasme, tačiau čia nebuvo nieko nesakančių pastraipų, kurias tokio žanro kūriniuose dažnai galima praleisti. Čia pagrindiniu smuiku griežia siužeto vingiai, o ir tie mąstančiam skaitytojui turėtų būti dažnai nuspėjami. Visgi, tenka pripažinti – Larssonas puikiai valdo žurnalisto-pasakotojo plunksną. Jo analitinis, išsamiai žurnalistinis stilius šiam romanui ypač tinka ir skaitytoją taip įtraukia, kad neleidžia abejoti sekamos istorijos ir jos veikėjų gyvumu...<>

Romano žanras gana keistas. Toks detektyvo ir trilerio hibridas, tad laikykim jį kriminaliniu trileriu. Pagrindinė veiksmo linija sukasi apie žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto pastangas tiriant prieš 40 metų įvykdytą jaunos merginos žmogžudystę, o pirmoji ir paskutinioji dalis aprašo jau visai kitą Bliumkvisto konfliktą. Knygai populiarumo priduoda spalvingi, netradiciniai veikėjai: tatuiruota, auskaruota hakerė Lisabeta Salander; laikraščio redaktorė, gyvenanti tai su savo vyru, tai su kitu; iškrypėlis, nevengiantis sadizmo, advokatas; tarptautinio koncerno savininkas, užsiimantis nešvariais reikalais; turčius, nenurimstantis dėl prieš keliasdešimt metų įvykusios nelaimės.

Larssonas dviračio neišradėja, o tobulai supina į vieną keletą plačiai auditorijai paklausių temų: kriminalinės istorijos tyrimas, paslaptingi siuntiniai, religinės – ritualinės žmogžudystės, asmens duomenų vagystės, privataus gyvenimo ir darbinės veiklos šnipinėjimas, įsilaužimas į kompiuterius, žurnalistinio darbo užkulisiai, teisinės peripetijos, gyvenimas kalėjime, meilės trikampių įdomybės. Ir visą tai apipila šaltu skandinavišku padažu, kuris suteikia išskirtinai patrauklų patiekalą, galintį konkuruoti su Agatha Christie, Dorothy L. Sayers (liūdna, kad iki šiol lietuviškai jos galima rasti tik vieną romaną) ar John Grisham.

Lietuviškasis romano pavadinimas “Mergina su drakono tatuiruote” yra pasiskolintas iš romano angliškojo vertimo „The Girl with the Dragon Tattoo“. Originalus knygos pavadinimas „ Män som hatar kvinnor (“Men who hate women”) reiškia „Vyrai, nekenčiantys moterų“ ir tikrai tinkamiau atspindi turinį...<>

Pats autorius, darboholikas (sako, kad mirė prie rašomojo stalo nuo infarkto) ir užkietėjęs rūkorius (sutraukdavo po tris pakelius per dieną) „Millennium“ leidimo nesulaukė, o pasaulis jo palikimo aukso gyslą pasigavo: knygų perkamumas milžiniškas, išversta jau veik į 40 kalbų, krūva kriminalinės literatūros premijų. <> Leidėjai skelbia, kad Larsson‘o kompiuteryje rasta daugiau negu pusė nebaigtos ketvirtosios dalies teksto, taip pat penktosios ir šeštosios dalies apmatai, tad tikėtina, kad suderinus su paveldėtojais žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto (jau vadinamo Kalio Bliumkvisto analogu suaugusiems) ir hakerės Lisabetos Salander nuotykiai bus tęsiami kito autoriaus ranka."

REKOMENDUOJU

Viso: 575 psl.

Mano pusseserė Reičel

Knyga man pasirodė tokia romanų romanas, tikras grobis romantikos ir paslapčių mėgėjoms. Knyga parašyta nuosekliai, ramiu tonu, angliško stiliaus. Bandoma sukelti įtampą, bet man ji pasirodė neįtikinama, viskas susipynę tarp meilės ir neapykantos, pabaiga knygos nuspėjama ir, mano nuomone, pasirinkta lengviausia išeitis. Kaip ir kitiems šios knygos skaitytojams, įdomiausias personažas savo charakteriu ir paslaptingumu - pusseserė Reičel: "...Yra tokių moterų, jos galbūt ir visiškai padorios, geros moterys, bet ne savo valia neša nelaimę. Kad ir ką jos paliečia, viskas baigiasi tragedija. Nežinau, kodėl aš tave įspėju, bet jaučiu, kad privalau...".

Oficialiai: Pagrindinis romano veikėjas Filipas Ešlis sužino, jog Italijoje, kur buvo nuvykęs pataisyti sveikatos, neseniai vedęs, keista mirtimi ir keistom aplinkybėm mirė jo pusbrolis Embrouzas, atstojęs jam ir brolį, ir tėvą. O jo žmona Reičel, dabar jau našlė, atvyksta į Embrouzo dvarą Anglijoje. Filipui Ešliui lemta ją sutikti…

Vertinimas: 1 iš 3.

Labiau nei knyga, mane sužavėjo pačios autorės nuotrauka ir gražus vardas:-)

Dafnė diu Morjė (Daphne du Maurier) gimė Londone 1907 m. gegužės 13 d. Jos tėvas, seras Džeraldas diu Morjė, buvo garsus aktorius, senelis – dailininkas ir rašytojas. Taigi būsimoji rašytoja augo literatūros ir meno aplinkoje, daug skaitė, keliavo, sportavo. Rašyti pradėjo vienuolikos metų – daugiausia apie vaiduoklius ir riterius. Rašytoja nepralenkiama paslaptingų, romantiškų, įtempto siužeto kūrinių meistrė, viena geriausių ne tik Anglijos, bet ir pasaulio šio literatūros žanro atstovų.