Paulo Coelho "Portobelo ragana".
Mano knyga, tokia sava, dvasinga, raminanti, suteikianti vidinę pusiausvyrą ir jėgų eiti į priekį tik savo keliu bei rasti aiškius, paprastus atsakymus ir tiesas.
Užliūliavo lyg vanduo mano neramią sielą. Geras jausmas bei harmonija supo mane skaitant romaną ir žiūrint į Baltijos jūros horizontą. Seniai buvau skaičiusi savo mylimą Coelho. Vėl noriu grįžti prie jo kūrybos, kuri ne visiems priimtina, o man labai artima.
Atradau, jog tokie paprasti dalykai, kaip dailyraščio rašymas ir šokis, gali padėti susikaupti, atsipalaiduoti ir netgi panirti į meditaciją ar transą, kas padeda sąmonei atsijungti ir "pakilti nuo kasdienybės grindų".
Pagrindinė romano herojė - Atėnė. Ji našlaitė, palikta čigonės mamos Transilvanijoje ir įtėvių išvežta į Beirutą. Mergaitė nuo mažumės pajunta turinti nepaprastų sugebėjimų. Paskatinta tikėjimo ir aistros, nesuprantamų daugeliui jos bendraamžių, su mažu sūneliu, ji klaidžioja po Europą ir Viduriniuosius Rytus, siekdama būti priimta, ieškodama tikrojo savo gyvenimo kelio. Atėnė tampa šių laikų raganų medžioklės objektu.
Čia keletas man įstrigusių postulatų - citatų:
"Ir vis dėlto mes sugebėjome sukurti tokią sistemą, kad galėtume nemokamus vergus paversti apmokamais vergais, visi proveržiai vyksta tik mokslo srityje. O žmonija tebekelia tuos pačius klausimus, kurie nedavė ramybės mūsų protėviams. Kitaip sakant, žmonija nė trupučio nepažengė į priekį."
"- Elegancija - tai ne koks paviršutiniškas dalykas, o žmogaus atrastas būdas pagerbti gyvenimą ir darbą."
"Ir jog nė vienai gyvai būtybei mūsų planetoje - nuo makakų iki paukščių - nereikia dešimties įsakymų, kad žinotų, kaip dera elgtis. Svarbiausia - laikytis gamtos dėsnių, ir tuomet pasaulyje viešpataus darna."
"Mes, moterys, stengdamosi suvokti savo gyvenimo prasmę arba atrasti pažinimo kelią, visada priskiriame save prie vieno iš keturių klasikinių archetipų.
Mergelė (čia aš nekalbu apie lytinį gyvenimą) - tai moteris, kurios visi ieškojimai remiasi nepriklausomybe, ir visa tai, ką ji išmoksta, ji pasiekia pati viena, stodama į kovą su iššūkiais.
Kankinė pažįsta save per skausmą, kančias ir pasiaukojimą.
Šventajai tikrąją gyvenimo prasmę sudaro beribė meilė, kai ji atiduoda viską, mainais nieko nereikalaudama.
Pagaliau Ragana pateisina savo gyvenimą ieškodama begalinio nevaržomo malonumo. "
"Elegancija - tai taisyklinga poza, kuria sėdint įmanoma dailiai rašyti. Taip yra ir gyvenime: atsižadėjęs visa ko, kas dirbtina ir nereikalinga, žmogus suvokia, ką reiškia paprastumas ir susikaupimas, - kuo paprastesnė ir kuklesnė poza, tuo ji bus gražesnė, nors iš pradžių ir pasirodys nepatogi..."
ramaus skaitymo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą