Kobas Abė "SVETIMAS VEIDAS".
Japonijos rašytojo filosofinis alegorinis romanas apie žmonių susvetimėjimą, asmenybės niveliacijas, vienišumo jausmą visuomenėje. Sunki knyga, pilna filosofinių pamąstymų, analizės savo jausmų ir gilaus požiūrio į "kitokio" žmogaus gyvenimą šiuolaikiniame sociume. Pagrindinį vaidmenį "veža" kaukė - asmens veido prototipas. Kaukės tikslas - atkurti ryšį su žmonėmis. Tačiau jos evoliucija lėta ir sunki, ji pati susvetimėjusi netgi su savo žmona, todėl patiria netikėtą ir neplanuotą pačiai sau baigtį.
Nežinau, ar pilnai suvokiau knygos esmę, ar supratau, ką autorius norėjo iš tiesų šiuo romanu pasakyti, nes filosofinių pamąstymų joje yra pačių įvairiausių ir tikrai sudėtingų minties išvedžiojimų.
Mano buvęs šefas kažkada labai gyrė šią knygą, tačiau aš abejoju, ar jis ją taip pat teisingai suprato. Nes kad labai gilintumeisi į kiekvieną sakinį, istorijos tema ir problema pačiam turi būti labai aktuali. Manau, norėjo pasirodyti labai protingas ją skaitęs, nes iš tiesų ją skaityti sunku, o suprasti dar sunkiau.
Ėmiausi šio romano ne tik dėl šefo rekomendacijų, bet ir dėl to, jog esu skaičiusi kitą šio autoriaus knygą - "Moteris smėlynuose". Pastaroji man patiko daug labiau, nepaisant to, jog visą laiką skaitant lydėjo toks neišvengiamas beviltiškumo jausmas. Bet "Moteris smėlynuose" buvo verta skaityti vien dėl pribloškiančios ir nesuvokiamos protu pabaigos - pagrindinio veikėjo pasirinkimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą