HARUKI MURAKAMI "Norvegų giria" - metų atradimas... tikrai, viena geriausių šiemet perskaitytų knygų. Šis romanas Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorius, vengdamas dėmesio ir populiarumo, turėjo išvykti gyventi į užsienį. Pagal knygą sukurtas kino filmas, o pats Murakamis vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų. Sako, kad "Norvegų giria" - labai nemurakamiška, nes parašyta paprastai ir nuosekliai apie paprastą gyvenimą. Tai pirmoji mano Murakario knyga, negaliu lyginti su kitais autoriaus darbais. Bet noriu dar! Eilės jau laukia "Dansu dansu dansu" :-)
Knygą, kaip ir kitas pastaruoju metu skaitomas, rinkausi tikslingai, pagal bendraminčių blogerių skaitovų rekomendacijas. Ieškojau dar neatrasto, nebandyto meistro šedevrų. Man patiko Kobo Abės romanas, todėl vėl drįsau imtis "japoniškos" knygos. Pasisekė - laikas "tarp eilučių" praėjo atsijungus ir giliai pasinėrus savo lovos pataluose ir veikėjų išgyvenimų labirintuose.
"Norvegų giria" tiek pat norvegiška, kiek lietuviška - pavadinimas paimtas iš vienos "The Beatles" dainos, ne kartą sugrotos knygos puslapiuose. Romane persipina meilės ir savižudybės istorijų gijos. Pastaroji tema nustelbia ir šokiruoja, mirtis sklando čia pat kiekvieno veikėjo patyrime, o savižudybė nelaikoma nuodėme, priešingai - tai galimybė išvengti gėdos ir nelaimės, būdas, pademonstruoti visuomeninį solidarumą ir apginti garbę... Tą suvokiu kaip kitokį japonų mentalitetą bei mūsų kultūrinius skirtumus. Bet vis dėlto, tai liūdina ir stebina.
O gražioji knygos pusė - Toru, pagrindinio veikėjo, studentiško gyvenimo tėkmė Tokijuje, persmelkta vienatve ir lėtomis beprasmiškomis dienomis. Nostalgijos jausmas studijų dienoms ir pirmiesiems audringiems meilės išgyvenimams - toks kilo asmeninis įspūdis apie romaną ir nepaleido per visą jo skaitymą. Ach, kaip dievinu nostalgiją ir atsiminimus:-)
Bendra knygos nuotaika rami lyg upė ir gili it giria.
Vertinimas: 3 iš 3. REKOMENDUOJU
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą