Andrė Maurois "Rugsėjo rožės" (1956) – subtilus psichologinis romanas, pasakojantis apie netikėtą garsaus rašytojo Gijomo Fontano meilę Peru aktorei Doloresai Garsijai. Tačiau netikėta ji pasirodo tik iš pirmo žvilgsnio, nes išaiškėja, kad jos priežasčių reikia ieškoti pačioje jo šeimoje – jo santykiuose su žmona Polina. Šis meilės trikampis nėra banalus, nes už jo galima įžvelgti ir neišsipildžiusias svajones, ir aistrą, ir artėjančią senatvę. Visame romane rašytojas išlieka santūrus, iš dalies ironiškas pasakotojas, sugebantis pasišaipyti tiek iš Gijomo Fontano, tiek iš Polinos, tiek iš Doloresos. Jis sugeba išlaikyti pasakojimo įtampą iki pat romano pabaigos, kuri tarsi atveria akis Gijomui ir Polinai. Savaip praregi ir Doloresa.
Už visos šios istorijos slypi didžiulė rašytojo kultūra, taktas, sugebėjimas atskleisti menkiausius žmonių poelgių niuansus ir parodyti instinktų jėgą. Ir šiuo romanu rašytojas išlieka ištikimas humanistiniams idealams, kuriuos jis sergėjo it tikras riteris.
Tokia yra oficiali knygos anotacija.
Nežinau ar man knyga patiko... tiesiog čia klasika, su pelėsio prieskoniu... tiesiog aš niekad nemetu pradėtų darbų... tiesiog knygos idėjos man nepasirodė artimos.. tiesiog ieškau naujų, dar neskaitytų rašytojų kūrinių. Bet autorius rašymo kultūra labai aukšta, jausmai reiškiami labai subtiliai, romanui būdingas psichologinis žmogaus jausmų pažinimas ir analizė.
Vertinimas: 1 iš 3 :-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą