Inesė

Isabel Allende istorinis romanas "Inesė", sukurtas remiantis tikra ispanės Inesės Suares (1507 - 1580 m.) gyvenimo istorija pagal išlikusius metraščius bei to meto kronikas.
Inesė Suares – jauna kukli ispanė, Estremadūros siuvėja, 1537 m. atvykusi į Naująjį Pasaulį ieškoti sutuoktinio, kuris svajodamas apie garbę nusidangino anapus Atlanto. Ji taip pat nori patirti nuotykių, bet už tai yra smerkiama kitų moterų – tokia jau ta XVI amžiaus visuomenė. 
Inesė buvo labai šiuolaikiška moteris. Ji darė tai, ko tais laikais nedrįsdavo dauguma moterų. Net šiais laikais jos gyvenimas atrodo neeilinis, nes daugumos dabarties pasaulio moterų galimybės vis dar labai ribotos.
Amerikoje Inesė neranda savo vyro, bet sutinka aistringą meilę – Pedrą de Valdiviją, Fransisko Pisaro feldmaršalą. Su juo Inesė leidžiasi į rizikingą žygį, kurio tikslas – užkariauti Čilę ir įkurti Santjago miestą.

Šiame romane karšta meilė kaitaliojasi su tos epochos šiurkštumu, smurtu ir žiaurumais, kurių nevalia pamiršti. Knyga labiausiai man įsirėžė ne kaip biografinis romanas, bet kaip istorinė retrospektyva į konkistadorų žygius į Pietų Ameriką, jų aukso karštinę, žiaurumą grobiant naujas teritorijas ir nežmoniškumą pavergiant vietinius indėnus. Perskaičius šią knygą suvokiau, kad nematau nieko pasigėrėtino ar gerbtino kalbant apie ispanų nukariavimus ir Amerikos atradimus. Žinant, kokia viso šito kaina ir priemonės buvo taikomos - tai ispanai man dabar kaip tauta dėl indėnų "genocido" neprastesnė už vokiečių nacistus Pasaulinių karų metais...

Isabelės Allendės plunksna įrodo, jog tikrovė gali būti tokia pat patraukli ir dar labiau stulbinanti nei sumaniausios fantazijos. Paklausta apie tai, kokia emocija paskatino parašyti šitą knygą, autorė atsakė:

- Mane gyventi visada skatino noras būti nepriklausomai ir laisvai. Gimiau konservatyvioje, patriarchalinėje ir katalikiškoje visuomenėje. Man iš anksto buvo nulemta būti kieno nors žmona, motina ir gera katalike. Kaip ir Inesė Suares, aš norėjau kur kas daugiau. Troškau ištrūkti ir pažinti kitus pasaulius. Nebijojau konkuruoti su vyrais ir daryti to, ką paprastai daro tik jie. Norėjau nuotykių, siekiau gyventi pagal savo taisykles. Greičiausiai todėl mane taip sudomino Inesė Suares.
Vis dėlto man labiau patiko kitos 2 skaitytos I. Allende knygos: "Dvasių namai" ir "Visos mūsų dienos".

Vertinimas: 2 iš 3.
Psl. - 338.