morning mood

Liaudies išmintis sako: "lazda turi du galus". Kiekviena kartą prisidirbus, prisimenu šią patarlę. O kai žiauriai nesiseka mąstau: "va, lazda atsisuko prieš mane, tikriausiai nusipelniau, tai štai kokia ta tiesos ir išpirkos kaina...". Bet kai nesiseka antrą, trečią, ketvirtą kartą, pradedu galvoti, ar ne per daug man bausmių už vieną nuodėmę? Gal nueiti į bažnyčią išpažinties ir prašyti Dievo atleidimo, kad nesilaukiau jo 4 ar 9 įsakymo...? Bet ar tik garsiai ištartas prisipažinimas suteikia kaltės išpirkimą...? O jei vėl nesiseks, galvosiu, kad man Dievas neatleido, arba, kad vėl lazda man smogia už kitą nusidėjimą... už kurį šįkart? Velniai rautų, kaip viską išnarplioti ir suvesti galus????
...cha cha, jei kada dingčiau be žinios ar šiaip mirčiau ne sava mirtimi, šis mano pareiškimas būtų tikra mįslė byloje...

Labas rytas !!!