savaitė buvo neplanuotai emociškai sekinanti...
geri norai nesuprasti, vien pyktis, neviltis ir sugadinti santykiai.
o nervinė įtampa neliko be pasekmių - antra diena surakinta nugara, sunku judėti, skauda gulėti, sakyčiau 3 laipsnio invalidumas ...
bent jau tokiose situacijose pajunti šeimos stiprybę ir susivienijimą kartu gindamas jos interesus.
artėja gražus brandos jubiliejus, bet aš vis dar nežinau daugybės atsakymų, o juk turėčiau... kaip elgtis su žmonėmis, jei jie negirdi tavęs? ar emocijų išliejimas yra tinkamas būdas konfliktams spręsti? ar bendrauti ir kaip su žmonėmis su kuriais tai yra neišvengiama ir kurie tau kelia tik antipatiją ? bet gal vėlgi tai yra tik mano emocijos, kurias laikas išsklaidys ir gyvenimas nuneš užmarštin, labai tuom viliuosi...
šeštadienio nuotaiką kelia tik gaivus pavasarėjantis oras, pušys mūsų kieme, prisiminimai apie vakar vakarą mieste ir nenugalimą jausmą, kad esu jauna :-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą